- verteiva
- vertéiva dkt.
.
verteiva
Look at other dictionaries:
verteiva — scom. (1) Š, VĮ, K.Būg(Ds), Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, BŽI120; LEXXXIII458 menk. kas apsukriai, net suktai kuo verčiasi, prekybininkas ir pan., vertelga: Arklių, žąsų, miško verteiva J.Jabl. Šiaip dykaduoniai, verteivos, pirkliai, valdininkai apsuks… … Dictionary of the Lithuanian Language
verteivauti — verteivauti, auja, ãvo intr. NdŽ būti verteiva … Dictionary of the Lithuanian Language
apėmėjas — apėmėjas, a smob. (1) 1. kas apsiima ką padaryti, rangovas: Policija neturėtų leisti, kad tie kalėjimų darbų apėmėjai darytų vargšams skriaudas rš. 2. refl. Š verteiva, įmonininkas. ėmėjas; apėmėjas; atėmėjas; išėmėjas; nuėmėjas; … Dictionary of the Lithuanian Language
apšmauškinti — apšmaũškinti 1. tr. nedailiai, bet kaip apkirpti: Tik trys avys – truksi tu jas apšmaũškyt Rdm. Dabar jūs vaikščiojat Jono apšmauškyti Švn. 2. žr. apšmaukti: Ana verteiva kaip gudriai apšmauškino Db. šmauškinti; apšmauškinti; nušmauškinti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
bankininkas — bankininkas, ė smob. (1) DŽ, Kn banko savininkas, stambus banko akcininkas, bankų verteiva: Delegacijoj buvo ir vienas bankininkas rš … Dictionary of the Lithuanian Language
finansininkas — finansininkas, ė smob. (1) DŽ 1. finansų mokslo specialistas; finansinių operacijų specialistas. 2. piniginių reikalų ar bankinių operacijų verteiva … Dictionary of the Lithuanian Language
veikėjas — ( is), a smob. (1) OGLII75, à (3) Š, veikė̃jas ( is), à (2) KŽ, veĩkėjas, a (1) DP541; N, K, LL29, VĮ 1. kas veikia, dirba: Jis ne tiek veikėjas, kiek verteiva Rtr. Geriau ką noriant kita imk ir veik, ka veikė̃jis esi Škn. Rapolas nebevykėlis … Dictionary of the Lithuanian Language
verteiga — scom. (1) NdŽ žr. verteiva … Dictionary of the Lithuanian Language
verteklis — 2 vertẽklis, ė smob. (2) Pln 1. kas verčia mėšlą iš vežimo: Verteklis vyras, kurs mėšlus verta Lk. 2. OGL II134, KŽ verteiva: Vertẽklis, kurs vartaujas su arkliais, t. y. perka ir parduoda J … Dictionary of the Lithuanian Language
vertelga — scom. (1) BŽ12, RŽ, DŽ, NdŽ, FrnW, Pnm, Vlkv, vertelgà (4) KŽ, Bru; R366, MŽ492, N, [K], Gmž, L, Rtr 1. žr. verteiva: Toks vertelga, kur tu su juo susilygysi J.Jabl. Iš jo geras vertelga K.Būg(Ds). Par vertelgą blogo gyvulio nėra – visi geri Krd … Dictionary of the Lithuanian Language
